Spausdinti

Apie medienos apsaugą

MEDIENOS APSAUGA NUO VABZDŽIŲ KENKĖJŲ 

Irena Bubinienė,
Lietuvos dailės muziejaus
P.Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centras

Žmogus medieną pradėjo naudoti dar paleolito laikais, todėl nenuostabu, kad medžio dirbiniai sudaro nemaža muziejinių vertybių.
Atidžiai apžiūrėjus medinius eksponatus beveik visuomet galima pastebėti didesnių ar mažesnių pažeidimų, atsiradusių dėl medienos senėjimo. Didžiausią žalą medienai daro vabzdžiai.
Šiame straipsnyje aprašomi mūsų klimatinėje zonoje daugiausia paplitę sauso medžio kenkėjai, jų padaryti medienos pažeidimai, medienos apsaugojimo priemonės ir būdai.
Nesant profilaktinės apsaugos bevelk visų rūšių mediena yra pažeidžiama vabzdžių. Muziejininkams būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia vabzdžiai atsiranda perdengimuose, grindyse, už grindjuosčių, rūsiuose.

Medžio kenkėjų rūšys

Muziejinius eksponatus, medinius architektūrinius paminklus dažniausiai pažeidžia ūsočiai, skaptukai, kiti medgraužiai. Jie medienoje išgraužia skylutes, pro kurias patenka į jos vidų.

Skaptukai (Anablidae)

Pasaulyje žinoma apie 12 tūkst., Lietuvoje - 16 rūšių skaptukų. Naujos rūšys gali būti įvežamos su įvairiomis prekėmis ar gaminiais.
Baldinis skaptukas (Anobium pertinax) daugiausia paplitęs Baltijos šalyse, tačiau su įvairiais daiktais jis plinta po visą pasaulį. Skaptukų lervos, gali vystytis tiek lapuočių, tiek spygliuočių medienoje. Lapuočių medienoje jos išsivysto per 2-4, o spygliuočių - per 4-6 metus. Šis skaptukas nesiveisia tropinių medžių medienoje (pvz., vietnamietiškame raudonmedyje).Tai tamsiai rudos spalvos cilindro formos 3-5 mm vabalas su aštria kuprele, esančia virš galvos. Atšilus orams, skaptukų patelės deda kiaušinėlius baldų plyšiuose, grioveliuose, sujungimuose. Padėjusios kiaušinėlius jos po kelių dienų žūsta. Po 2-3 savaičių iš kiaušinėlių išsirita apie 1 mm lervos (buityje vadinamos medžių kirminais), kurios įsigraužia į medieną ir minta joje esančiomis medžiagomis. Išgraužusios išilgai medienos vingiuotas kiaurymes, lervos palieka gelsvų dulkių ir ekskrementų.
Baldinio skaptuko lervos auga nuo 2 iki 5 metų. Visiškai subrendusi lerva yra C formos kirmėlaitė. Pavasarį lervos išgraužusios medieną pasiekia jos paviršių palikdamos 0,5 mm viršutinį sluoksnį ir virsta lėliuke. Po 2 savaičių iš lėliukės išsirita suaugęs vabalas, kuris pragraužia ploną medienos sluoksnį ir išlenda lauk kartu išstumdamas krūvelę sugraužtos medienos miltų, palikęs 2 mm skersmens angą.
Baldinio skaptuko vystymuisi turi įtakos drėgmė ir temperatūra. Palankiausios sąlygos skaptukams vystytis yra aplinka, kurios, temperatūra 22-23oC, o santykinė oro drėgmė 80-85% (tai atitinka 18-20% medienos drėgmės), nors medienoje esančios lervos gerai jaučiasi ir temperatūrai nukritus iki 0oC. Skaptuko kiaušinėliai žūsta esant temperatūrai didesnei kaip +30oC ir santykinei drėgmei mažesnei kaip 40%.
Nešildomų patalpų mediniuose objektuose pasitaiko šiaurinių skaptukų (Problum confuacum). Lapuočių medžių medienoje šis skaptukas neaptinkamas.
Naminis skaptukas (Anobium punotatum) yra šiek tiek didesnis už baldinį skaptuką. Jo ilgis 4-6 mm., kūnas rudos, matinės spalvos, apaugęs švelniais pilkšvais plaukeliais. Jis daugiausia sutinkamas pastatų medinėse konstrukcijose (palangėse, stogų balkiuose, grindyse), kartais ir balduose. Mėgsta drėgnas nevėdinamas patalpas. Gali pažeisti lapuočių ir spygliuočių medieną. Yra pastebėta, kad šių skaptukų pažeista mediena dažniausia yra pažeista ir grybų. Manoma, kad šie skaptukai pagreitina medienos puvimą, padėdami giliau įsiskverbti grybų sporoms.
Skaptukai į muziejų pastatus patenka iš netoliese esančių parkų, miškų nenupjautų sausuolių bei užkrėstų medinių pastatų.

Ūsočiai (Cerambycidoe)

Ūsočiai yra patys didžiausi medienos kenkėjai. Lietuvoje žinomos 106 jų rūšys. Ūsočių šeimai priklauso įvairaus dydžio grakštūs vabalai, turintys ilgas siūliškas ar pjūkliškas antenas. Kojos ilgos, laibos, padai plaukuoti. Kūnas, padengtas pilkais plaukeliais, kurie virš sparnų sudaro 1-2 skersines juostas.
Ūsočių lervos būna bekojės arba su trumpomis kojomis. Galva įtraukta į krūtinę, kūnas kiek plokščias, baltas arba gelsvas. Lervos dažniausiai gyvena po gyvų, džiūstančių ar išdžiūvusių medžių žieve arba medienoje. Jos gyvuose medžiuose grauždamos takus, sukelia puvimą. Kai kurios ūsočių rūšys vystosi ir medinių pastatų sienose. Ūsočių lervos yra labai kenksmingos, nes jos tiesiog išvagoja medieną, padarydamos ją tinkamą tik malkoms.
Per 90% Lietuvoje gyvenančių ūsočių vystosi medienoje ir tik apie 7% - žoliniuose augaluose. Spygliuočius medžius pažeidžia 38% ūsočių rūšių, lapuočius - 52% ir tik 0.3% ūsuočių rūšių gali pažeisti ir spygliuočių, ir lapuočių medžių medieną.
Naminis ūsotis (Hylotrupes bajukus) yra didžiausias sausos medienos kenkėjas. Labiausiai paplitęs Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Tai 8-20 mm ilgio vabalas, kūnas platus, pailgas, padengtas pilkais plaukeliais, turi siūlo pavidalo trumpus ūselius. Naminio ūsočio lerva iki 20 mm ilgio, yra gana stora, turi trumpas kojeles ir mažą rudos spalvos galvutę. Gelsvai baltas kūnas padengtas ilgais plaukeliais. Pilnas lervos vystymosi ciklas trunka apie 4 metus. Lerva įsigręžia į medieną, padarydama ova1inės formos landą. Naminis ūsotis pažeidžia tik spygliuočių medieną. Miškuose jų pasitaiko retai.
Medgraužiai (balanvabaliai, Lyctidae)
Medgraužiai yra sausos medienos kenkėjai. Jie daugiausia pažeidžia grindis, parketą. Šie vabaliukai yra 0,5 mm ilgio. Patelės kiaušinėlius deda medienos plyšiuose. Iš kiaušinėlių išsiritusi lėliukė labai panaši į skaptukų lėliukę.
Vabzdžiai kenkėjai į muziejų saugyklas gali patekti per pravirus langus, duris, su eksponatais, tara, pagaliau patys darbuotojai gali jų atnešti. Kovai su šiais vabzdžiais naudojamos profilaktinės ir naikinamosios priemonės. Profilaktinės priemonės - tai netinkamų sąlygų vabzdžių vystymuisi ir dauginimuisi sudarymas. Naikinamosios priemonės - tai priemonės, kuriomis naikinami kenkėjai.

Profilaktinės priemonės
Balandžio-birželio mėn. būtina patikrinti ir nustatyti ar patalpose ir eksponatuose neatsirado vabzdžių. Bet kurio profilio muziejai, ypač kraštotyros ir etnografijos, turi reguliariai (keturis kartus per metus) atlikti entomologines apžiūras. Norint įsitikinti ar nėra saugyklose vabzdžių, grindų pakraščiuose pabarstoma smulkios kreidos ar borakso, ant kurių vėliau galima pamatyti vabzdžių pėdsakų (vabzdžiai šliaužioja daugiausia naktimis).
Be kasdienio tvarkymo, 1-2 kartus per metus būtina atlikti patalpų generalinį valymą. Pavasarį, prieš atidarant langus, ir rudenį, kai vabzdžiai suskrenda žiemoti, būtina išvalyti vietas kur susikaupia žiemojantys vabzdžiai - tarp langų rėmų, už grindjuosčių ir mažai apšviestas vietas, baldų nugarines puses (ypač baldų apačias), rėmus. Jaunos lervos negali patekti į sveiką medį per dažų sluoksnį, lako arba vaško plėvelę, todėl patartina grindis lakuoti, vaškuoti ar dažyti. Paprastai pirmiausia vabzdžių kenkėjų atsiranda mažuose plyšeliuose, vinių skylutėse, todėl tas vietas reikėtų įtrinti vašku su terpentinu. Saugojimui skirtų spintų, stelažų išorines puses bei grindjuostes ištrinti žibalu, nes jo kvapas atbaido vabzdžių drugius.
Naujai įgytus eksponatus į saugyklas galima įnešti tik juos dezinfekavus ir, aišku, nuvalius dulkes ir kitus nešvarumus. Jeigu sveiki mediniai eksponatai apie 10 dienų buvo užkrėstoje patalpoje, juos būtina dezinfekuoti, kad sunaikinti padėtus kiaušinėlius. Saugyklų ir ekspozicijų salėse atidaromų langų rėmus rekomenduojama aptraukti marle arba įstatyti metalinį tinklelį. Esant palankiam orui būtina kasdien vėdinti patalpas, sekti temperatūros ir drėgmės režimą, rūpintis, kad santykinis oro drėgnumas nebūtų didesnė kaip 60%. Būtina periodiškai valyti muziejų palėpes, rūsių patalpas, neleisti palėpėse paukščiams krauti lizdų, nes juose veisiasi ir vabzdžiai kenkėjai. Muziejų teritorijoje turi būti švaru, laiku išvežamos šiukšlės ir kitos atliekos. Fondų patalpose negalima valgyti ir laikyti maisto produktų.
Vabzdžiai kenkėjai daugiausia naikinami mechaniniu (vabzdžių surinkimas, siurbimas, eksponatų valymas), fiziniu (naudojant aukštą arba žemą temperatūrą, aukšto dažnumo srovę), ir cheminiu (insekticidų naudojimas) būdu. Visoms vabzdžių kenkėjų stadijoms mirtinai pavojinga aukštesnė kaip +40oC temperatūra. Šaltis vabzdžiams yra mažiau pavojingas. Kad žūtų vabzdžių lervos, jas reikia šaldyti 10 val. žemesnėje nei -20oC temperatūroje.
Chemikalai vabzdžiams naikinti - insekticidai - gali būti tirpalai, milteliai, aerozoliai.
Kovai su biologiniais kenkėjais naudojamos cheminės medžiagos turi turėti stiprų ir ilgalaikį insekticidinį poveikį, neveikti eksponatų, pvz., nekeisti dažų ar medienos spalvos , nesukelti metalų korozijos, minimaliai kenkti žmonėms.

Ilgai veikiančios insekticidinės medžiagos

Piretrumas - milteliai, pagaminti iš kalnų ramunėlių,turinčių apie 0,15- 0,5% piretrinų. Piretrinai sudėtingi cheminiai junginiai priklausantys esterų klasei. 25-30 g miltelių išbarstoma 1 kv. metro plote. Naudojant piretrumo ir žibalo tirpalą (0,6%), vienam kv. metrui reikia 10-15 ml tirpalo. Veiksmingi visiems vabzdžiams. Žmonėms netoksiški.


Žibalo ir terpentino tirpalas. Medinių baldų apatinės dalys nuvalomos ir ištepamos žibalo ir terpentino tirpalu (santykis 1:2). Šiuo tirpalu galima ištepti muziejinių eksponatų, pvz., baldų , kraičio skrynių vidų , jei jie nedažyti ar lakuoti, įšvirkšti į pažeisto eksponato skylutes arba juo suvilgytu popieriumi perkloti eksponatus.

Natrio fluoridas - balti bekvapiai milteliai. Dezinfekavimui naudojamas 5% vandeninis tirpalas. Metalų korozijos nesukelia.

Boro rūgšties ir borakso (7:3) mišinys. Naudojami 2-5 proc. vandeniniai tirpalai. Šios medžiagos apsaugo eksponatą ir nuo ugnies.

Paradichlorbenzolas - migdolais kvepiantys balti milteliai. Naudojamas 5% spiritinis tirpalas.

Chlorbenzolas - aštroko kvapo bespalvis skystis. Jis įšvirkščiamas į pažeistos medienos skylutes.

Chlorofosas - 2-3% chlorofoso ir vandens tirpalas. Išpurškiamos apatinės baldų dalys, plyšiai tarp sienų ir grindų, sienos (iki 30 cm aukščio).

Stiprūs dujiniai dezinfektantai

Etileno oksidas. Naudojamas visiems vabzdžiams naikinti kameroje ar uždaroje patalpoje. Sunaudojama 32 g/m3. Dezinfekuoti 24 val. esant +5oC - +24oC temperatūrai. Nuodingas, dirbti užsidėjus dujokaukę.

Metileno bromidas. Naudojamas naikinti visiems vabzdžiams hermetiškoje patalpoje. Sunaudojama 60g/m3. Dezinfekuoti 24 val. Vabzdžiai žūsta esant temperatūrai ne žemesnei kaip +14oC. Nuodingas, dirbti užsidėjus dujokaukę.

Dujos „OB“ (etileno oksidas + metileno bromidas, santykis 1:1). Tinka visiems vabzdžiams naikinti.

Paradichlorbenzolas. Juo fumigacija atliekama nedidelėje dezinfekavimo kameroje, kurią gali pasigaminti kiekvienas muziejus. Paradichlorbenzolas dedamas kameros viršutinėje lentynoje (jo garai 5 kartus sunkesni už orą), o eksponatai - apačioje. Sunaudojama 1200g/m3 kameros. Eksponatai laikomi +21-22oC temperatūroje 4 savaites. Žemesnėje temperatūroje juos laikyti reikia iki 2 mėnesių. Dezinfekciją geriausiai atlikti balandžio - rugpjūčio mėn., kada lėliukės yra aktyvios.

Vietoj paradichlorbenzolo galima naudoti pramoninį preparatą „Antimolis“ (jame yra 99,5% paradichlorbenzolo). Vienam kubiniam metrui kameros reikia 1kg „Antimolio“.

Fosfotoksinas. Dezinfekcijai atlikti reikalinga kamera arba hermetiška patalpa. Atplėšti maišeliai iškabinami patalpoje. Sunaudojama 10g/m3, veikti pradeda po 10 min. Dezinfekuojama 2 paras. Kad greičiau vyktų dezinfekcija galima patalpoje pastatyti kibirus su vandeniu. Dezinfekcija atliekama ne žemesnėje kaip +15oC temperatūroje.

Dezinfekcijai galima naudoti pramoninius aerozolinius preparatus, pagamintus sintetinių piretrinų, vadinamų piretroidais, pagrindu: „Sinezol“, „Armol“, „Mitoks“ (Rusija), „Kilpan“ (Vengrija), „Foksid“, „Dezamit“, „Bio-kil“ (Šveicarija), NOK (Lietuva), bei aerozolinius preparatus kitų insekticidų pagrindu „Prima“, „Dichlofosas“( Lietuva). Ypač rekomenduojame Lietuvoje gaminama NOK, kurio gamybai yra naudojamas labai švarus Japonijoje pagamintas sintetinis piretroidas.

Insekticidinių medžiagų galima įsigyti:
- boro rūgšties, borakso, piretrumo - vaistinėse,
- paradichlorbenzolo, chlorbenzolo, chlorofoso, natrio fluorido - UAB „Reagentas“, Rasų g. 56, Vilnius, tel. 611453;
- aerozolinių pramoninių preparatų - buitinės chemijos parduotuvėse;
- terpentino, žibalo - buitinės chemijos, statybinių medžiagų parduotuvėse.
Dezinfekciją etileno oksidu, metileno bromidu ir dujomis „OB“ gali atlikti tik speciali dezinfekcinė tarnyba AB „Grūdtarna“, Vilnius, tel. 230952, mob. tel. 8-299 93744.

Informacija parengta pagal "Muziejininkystės biuletenį". 2000 m. Nr. 3

 


Ankstesnis puslapis: Medienos džiovinimas
Kitas puslapis: Spaudoje